Pabėgėlių teisės uždaviniai

Ponas E tarnavo valstybę X anksčiau valdžiusio politinio režimo saugumo tarnyboje. Jis buvo kompiuterių specialistas, atitinkamai jis aptarnavo saugumo tarnybos kompiuterius. Žinoma, kad valstybės X saugumo tarnyba vykdė genocidą bei karo nusikaltimus, nukreiptus prieš civilius gyventojus. Ponas E žinojo apie vykdomus nusikaltimus ir jiems nepritarė, tačiau pasitraukti iš tarnybos bijojo, nes pasitraukę iš tarnybos saugumiečiai dažnai buvo įtariami nelojalumu ir nužudomi.

Po to, kai buvo nuverstas valstybę X valdęs režimas į valdžią atėjo naujas režimas, o nuo buvusio režimo kentėję gyventojai tiesiog be jokio teismo gaudo, muša ir žudo su buvusiu režimu kolaboravusius asmenis. Ponas E pabėgo iš valstybės X ir prašo prieglobsčio.

 

Ponia H priklauso etninei mažumai, kurios atžvilgiu, prasidėjus pilietiniam karui, valstybė X vykdo etninį valymą. Ponia H pabėgo iš valstybės X ir pasiprašė prieglobsčio. Dar neišnagrinėjus jos prieglobsčio prašymo, JT taikos palaikymo misija perėmė tos provincijos, kurioje gyveno ponia H ir kiti jos etninės mažumos žmonės, kontrolę ir valstybė X daugiau neturi galimybės ten vykdyti etninį valymą. Netgi atvirkščiai – gyvenantys toje provincijoje etninės mažumos gyventojai, iš provincijos išėjus valstybės X ginkluotosioms pajėgoms, dažnai ėmė šiurkščiai pažeidinėti toje provincijoje pasilikusių valstybės X etninės daugumos gyventojų teises (kurie minėtoje provincijoje sudaro tik nežymią gyventojų dalį).

 

Valstybėje X ponas L įgijo gydytojo kvalifikaciją ir dirbo gydytoju. Ponas L norėjo praplėsti profesinius horizontus ir išvyko bei vienus metus dirbo valstybėje Y, kur medicina labiau pažengusi. Tačiau, kai jis grįžo į valstybę X, jam buvo pranešta, kad jis laikomas nelojaliu valstybei X, o jokiose valstybės X medicinos ar kitose valstybinėse įmonėse nelojalūs asmenys į darbą nepriimami. Valstybėje X yra socialistinis režimas, kur medicina ir visos svarbiausios ekonomikos sritys priklauso valstybei. Ponui L beliko užsiimti smulkiu ūkininkavimu ir prekyba turguje, nes tai buvo vienintelė ekonominė veikla, kuri nepriklausė valstybiniam sektoriui. Jo šeimos pajamos nesumažėjo, bet ponas L blogai jautėsi negalėdamas dirbti medicinos srityje, todėl išvyko iš savo valstybės prašyti prieglobsčio.

 

Ponia A pabėgo iš savo valstybės X ir pasiprašė prieglobsčio, nes ji nebuvo patenkinta moterų teisių padėtimi savo šalyje. Tradiciškai moterys yra skatinamos nesimokyti, neieškoti darbo, būti namie, rūpintis savo šeima, o pinigus įprasta uždirbti vyrams. Tačiau jei moterys vis tik nusprendžia mokytis ir dirbti, tai nėra uždrausta, tiesiog moterims sunkiau susirasti darbą ir gauna jos dažniausiai santykinai mažesnį darbo užmokestį bei užima santykinai žemesnes pareigas nei vyrai. Tuo tarpu valstybės X Konstitucijoje ir Darbo kodekse yra nurodyta, kad moterys ir vyrai turi lygias teises, o teismuose nustačius diskriminacijos atvejus, moterų lygios teisės yra ginamos.

Ponia A savo valstybėje nebuvo susituokusi, o valstybėje X tradiciškai priimta, kad moterys gali sudaryti santuoką tik su savo tėvo pritarimu. Santuoka be tėvo pritarimo ar gyvenimas su vyru be santuokos laikomi kaip užtraukiantys negarbę šeimai, ir atitinkamos šeimos vyrai dažnai tokią negarbę užtraukusią moterį netgi nužudo. Valstybė X smerkia tokią moterų žudymo praktiką ir Baudžiamajame kodekse yra numačiusi už tai atsakomybę, tačiau praktikoje nei viena baudžiamoji byla dar nebuvo iškelta. Ponia A prieglobsčio valstybėje be savo valstybėje X likusios šeimos pritarimo susituokė ir su vyru gyvena jau 2 metus. Ponia A, bijodama savo šeimos reakcijos, santuoką slepia ir bijo grįžti su vyru į valstybę X.

Kaip reiktų spręsti ponios A prieglobsčio prašymą?

 

Ponia C pabėgo iš savo valstybės X ir pasiprašė prieglobsčio, nes jos vyras buvo aktyvus kovotojas prieš valstybės X politinį režimą. Tiesa, apie savo veiklą vyras niekada jai nepasakojo. Opozicinių grupuočių struktūros ir veiklos ponia C nežino. Kartais jų namuose vykdavo politiniai opozicijos susitikimai, kuriuose ponia A nedalyvavo, tik gamindavo tų susirinkimų dalyviams maistą. Ponios C vyras vieną dieną išėjo iš namų ir negrįžo, kas jam nutiko – ponia C nežino.

Valstybės X valdžios institucijos, siekdamos rasti aktyvius opozicijos kovotojus, kartais imasi veiksmų prieš jų šeimos narius. Pas ponią C kelis kartus lankėsi policijos pareigūnai ir reikalavo nurodyti, kur yra jos vyras. Per paskutinį apsilankymą jai buvo pagrasinta, kad jei per mėnesį jos vyras neprisistatys į policiją, tai ponia C bus suimta, kaip nelegalios politinės veiklos bendrininkė. Ponia C, nelaukdama mėnesio, pabėgo iš šalies.

Kaip reiktų spręsti ponios C prieglobsčio prašymą?

 

Ponas D yra žurnalistas, parašęs publikaciją, kurioje buvo atskleisti jo valstybėje X veikiančios narkomafijos vykdomi nusikaltimai. Kitą dieną po publikacijos buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Ponas D persikėlė į kitą valstybės X provinciją, tačiau ten taip pat buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Valstybės X policija poną D labai užjaučia, bet realiai pripažįsta, kad nėra pajėgi apsaugoti jo nuo narkomafijos. Ponas D pabėgo iš šalies ir paprašė prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono D prieglobsčio prašymą?

 

 Ponia F yra teatro režisierė, išvykusi iš valstybės X, kai jokių problemų ten ji neturėjo. Tačiau vėliau į valdžią atėjo nedemokratiškas režimas. Iš pradžių ponia F naują režimą palaikė, bet vėliau suprato, kad nauja valdžia yra atsakinga dėl vykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Todėl ponia F pastatė pasaulinio pripažinimo sulaukusį spektaklį, kuriame kritikuojamas valstybės X režimas.

Dabar poniai F pavojinga grįžti į valstybę X (kurioje reiškiantys nepritariančias pažiūras tiesiog sodinami į kalėjimą), todėl ji prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti ponios F prieglobsčio prašymą?

 

Ponas I studijavo valstybės X pedagoginiame universitete ir planavo tapti matematikos mokytoju. Jo problemos prasidėjo, kad paskutiniame studijų kurse paaiškėjo, kad jis yra homoseksualus. Valstybėje X neseniai buvo panaikinti Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos visiems homoseksualams grėsė baudžiamoji atsakomybė, tačiau visuomenės požiūris į homoseksualus yra itin nepakantus, o homoseksualų teisių apsaugos valdžia realiai nevykdo.

Ponui I universiteto administracija pranešė, kad leis jam baigti universitetą ir gauti diplomą, tačiau niekada nerekomenduos mokytojo pareigoms, nes homoseksualūs mokytojai kelia pavojų vaikų darniam vystimuisi. Be universiteto rekomendacijos mokytojo darbą gauti valstybėje X praktiškai nėra įmanoma. Ponas I išvyko iš valstybės X ir prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono I prieglobsčio prašymą?

 

Ponia M su 14 mėnesių dukra pabėgo iš valstybės X ir prašo prieglobsčio, nes jos tautinės grupės žmonės turi tradiciją prievarta padaryti mergaičių sveikatai pavojingą moterų lytinių organų apipjaustymą. Tokį apipjaustymą dažniausiai patiria 4-12 metų mergaitės, jį vaikystėje patyrė ir pati ponia M. Tokia tradicija yra paplitusi tarp ponios M tautinės grupės žmonių, kurie sudaro 60 procentų valstybės X gyventojų ir yra tankiai apgyvendinę 8 iš 10 valstybės X regionų. Centrinė valstybės valdžia tokiai tradicijai nepritaria, vykdo visuomenės švietimą, kad ją išnaikinti, ir net valstybės X baudžiamajame kodekse tai laikoma nusikaltimu. Tačiau praktikoje keisti tokią tradiciją sekasi sunkiai, o baudžiamųjų bylų dar nebuvo iškelta.

Kaip reiktų spręsti ponios M prieglobsčio prašymą?

 

Ponas N tarnavo eiliniu kareiviu ir buvo eilinis valdančiosios partijos narys prie buvusio valstybės X režimo. Atėjus į valdžią naujam režimui, buvusio režimo šalininkai yra be pagrindo sulaikomi, įkalinami, kankinami. Pagrindinę rizikos grupę sudaro aukštas partines ar karines pareigas užėmę pareigūnai, o eiliniai kareiviai ar partijos nariai persekiojimą patiria itin retai. Ponas N pabėga iš valstybės X ir prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono N prieglobsčio prašymą?

 

Ponas P nepatenkintas savo valstybe X, nes valstybė X be pagrindo ir be kompensacijos nusavino jam priklausančią naftos gavybos įmonę, nurodant, kad naftos gavyba laikoma išimtine valstybine veikla. Jis išvyko iš valstybės X ir prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono P prieglobsčio prašymą?

 

Ponas B 1998 m. įstojo į 1995-2000 m. valstybę X valdžiusio režimo kovotojų gretas. Jo šeima sunkiai pragyveno, o kovotojams buvo mokoma 100 JAV dolerių alga. Jo karines funkcijas sudarė belaisvių stovyklos apsauga. Belaisviai buvo laikomi geležinėse cisternose, todėl kai būdavo karšta, kai kurie mirdavo. Ponui B ir kitiems sargybiniams teko nušauti bėgančių belaisvių. Taip pat ponui B teko stebėti, kaip valstybę X valdžiusio režimo saugumo tarnybos tardė belaisvius, juos kankindamos. Vienok ponas B nieko pakeisti negalėjo, jis tik dirbo savo darbą ir vykdė įsakymus.

Po to, kai 2000 m. buvo nuverstas valstybę X valdęs režimas, į valdžią atėjo naujas režimas, o nuo buvusio režimo kentėję gyventojai tiesiog be jokio teismo gaudo, muša ir žudo su buvusiu režimu kolaboravusius asmenis. Ponas B pabėgo iš valstybės X ir prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono B prieglobsčio prašymą?

 

Ponas G pabėgo iš savo valstybės X dėl joje vykstančio karinio konflikto ir prašo prieglobsčio. Pačiam ponui G jau 70 metų ir kariauti jis neketina, tačiau kariaujančios pusės yra gausiai užminavusios valstybės X teritoriją, ir civiliai gyventojai dažnai žūsta, užlipę ant minų. Taip pat ponas G bijo, kad pritrūkę kareivių, kariauti bus pakviesti ir senyvo amžiaus gyventojai, o kariauti jis nenori nei vienoje pusėje, nes abi kariaujančios pusės dažnai daro karo nusikaltimus. Valstybės X informacija rodo, kad senesni kaip 60 metų amžiaus gyventojai kariauti nešaukiami, o ta provincija, kurioje gyvena ponas G, yra toliausiai nuo fronto linijos, mažiausiai užminuota ir tikimybė nukentėti nuo minos ar kitų karo veiksmų yra labai maža.

Kaip reiktų spręsti pono G prieglobsčio prašymą?

 

Valstybės X gyventojas ponas J atlikinėjo privalomą karinę tarnybą, kai prasidėjo karas tarp valstybių X ir Y. Valstybė Y užpuolė valstybę X ir nuolat bombarduoja valstybės X kariuomenę ir gyventojus. Bijodamas žūti kare ponas J pabėgo iš kariuomenės, todėl valstybėje X už dezertyravimą jam gresia 2 metai kalėjimo.

Kaip reiktų spręsti pono J prieglobsčio prašymą? Ar atsakymas pasikeistų, jei ne valstybė Y būtų užpuolusi valstybę X ir nuolat bombarduotų valstybės X kariuomenę ir gyventojus, o atvirkščiai – tai darytų valstybė X?

 

Ponia K yra valstybės X pilietė. Ją kankina rimta liga. Jos gydytojas spėja, kad ji begyvens vos kelis mėnesius. Ji galėtų būti išgelbėta, jei galėtų gauti labai brangių naujų terapijos procedūrų. Deja, valstybė X negarantuoja nemokamo gydymo nuo ponios K ligos, o ponia K pati pakankamų lėšų neturi. Ponia K pabėga į valstybę Y, ir paprašo prieglobsčio. Jei jai būtų suteiktas prieglobstis, ji taptų valstybės Y gyventoja, o valstybė Y savo gyventojams garantuoja nemokamą gydymą nuo ponios K ligos.

Kaip reiktų spręsti ponios K prieglobsčio prašymą?

 

 Ponia O buvo neišsilavinusi ir nepasiturinti valstybės X gyventoja, neturinti jokių antivalstybinių politinių įsitikinimų bei dėl ekonominių priežasčių neteisėtai išvykusi užsidirbti pinigų labiau išsivysčiusioje valstybėje Y. Valstybėje X yra diktatūra ir neteisėtai išvykę asmenys laikomi valstybės išdavikais, kurie ilgiems metams gali būti pasodinti į kalėjimą. Be to, valstybės X kalėjimuose paplitusios nežmoniškos sąlygos ir įkalintų asmenų kankinimai. Todėl ponia O grįžti į valstybę X nenori ir prašo prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti ponios O prieglobsčio prašymą?

  

Valstybėje X teroristinių grupuočių tinklas jiems neįtikusiems asmenims įteikia sprendimą, kad jie nuteisti mirties bausme ir dažniausiai tokį sprendimą gavę asmenys greitai nužudomi. Valstybės X valdžios institucijos stengiasi su teroristais kovoti, bet dažniausiai neturi realių galimybių, nes tinklas galingesnis. Ponas R buvo gamyklos direktorius ir paskelbė, kad darbuotojus priklausančius ar palaikančius teroristų tinklą, atleis iš darbo. Ponas R gavo mirties bausmės sprendimą, į policiją nesikreipė, o pasislėpė vienuolyne, kur grėsmės nebuvo. Po 3 metų ponui R nusibodo gyventi vienuolyne, jis išvyko iš šalies ir paprašė prieglobsčio.

Kaip reiktų spręsti pono R prieglobsčio prašymą?

 

Pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti (tokia nuostata atitinka EŽTK 5 str.). Medicinoje gripas laikomas pavojinga užkrečiama liga. Ar prieglobsčio prašytojo, sergančio gripu, sulaikymas Užsieniečių registracijos centre nepažeistų EŽTK?

 

Asmuo atvyko į LR neteisėtai ir buvo sulaikytas, kaip neteisėtai esantis LR pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. Tada jis paprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas nusprendė, kad prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl per 48 val. priėmė sprendimą nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti iš LR. Asmuo apskundė Migracijos departamento sprendimą administraciniams teismams, ir pagal įstatymą sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Administraciniuose teismuose byla bus nagrinėjama dar virš 1 metų, kol teismo bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio.

Ar asmuo turi būti sulaikytas, ar nėra pagrindo jo sulaikyti, ar tai priklauso nuo kitų aplinkybių?